Tabu 1
Žiemos statybos metu hidrauliniai slėgio bandymai atliekami esant neigiamai temperatūrai.
Pasekmės: Kadangi vamzdis hidraulinio slėgio bandymo metu greitai užšąla, vamzdis užšąla.
Priemonės: Prieš montuodami žiemą, pabandykite atlikti hidraulinį slėgio bandymą, o po slėgio bandymo išpūskite vandenį. Visų pirma, vožtuve esantis vanduo turi būti visiškai išvalytas, kitaip vožtuvas geriausiu atveju rūdys, o blogiausiu – užšals ir įtrūks.
Kai projekto vandens slėgio bandymas turi būti atliekamas žiemą, patalpų temperatūra turi būti palaikoma teigiama, o po slėgio bandymo vanduo turi būti nupūstas.
Tabu 2
Jei vamzdynų sistema prieš užbaigimą nėra kruopščiai praplaunama, srauto greitis negali atitikti vamzdynų praplovimo reikalavimų. Net praplovimas pakeičiamas hidraulinio stiprumo bandymo išleidimu.
Pasekmės: vandens kokybė neatitinka vamzdynų sistemos eksploatavimo reikalavimų, todėl dažnai sumažėja arba užsikemša vamzdynų skerspjūvis.
Priemonės: Plovimui naudokite maksimalų sulčių srautą sistemoje arba ne mažesnį kaip 3 m/s vandens srauto greitį. Išleidžiamo vandens spalva ir skaidrumas, vizualiai įvertinus, turi atitikti įleidžiamo vandens spalvą ir skaidrumą.
Tabu 3
Nuotekų, lietaus vandens ir kondensato vamzdžiai turi būti paslėpti, neatliekant bandymų dėl sandarumo vandeniu.
Pasekmės: gali įvykti vandens nuotėkis ir patirti nuostolių vartotojams.
Priemonės: Uždaro vandens bandymo darbai turi būti tikrinami ir priimami griežtai laikantis specifikacijų. Paslėpti nuotekų, lietaus vandens, kondensato vamzdžiai ir kt., užkasti po žeme, pakabinamose lubose, tarp vamzdžių ir kt., turi būti sandarūs.
Tabu 4
Atliekant vamzdynų sistemos hidraulinio stiprumo bandymą ir sandarumo bandymą, stebima tik slėgio vertė ir vandens lygio pokyčiai, o nuotėkio patikrinimo nepakanka.
Pasekmės: Nuotėkis atsiranda po to, kai vamzdynų sistema jau veikiama, o tai daro įtaką įprastam naudojimui.
Priemonės: Kai vamzdynų sistema yra bandoma pagal projektavimo reikalavimus ir statybos specifikacijas, be slėgio vertės arba vandens lygio pokyčių registravimo per nurodytą laiką, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kruopščiam patikrinimui, ar nėra kokių nors nuotėkio problemų.
Tabu 5
Drugelio vožtuvasflanšo panaudojimasįprastas vožtuvo flanšas.
Pasekmės: drugelio vožtuvo flanšo dydis skiriasi nuo įprasto vožtuvo flanšo. Kai kurių flanšų vidinis skersmuo yra mažas, o drugelio vožtuvo vožtuvo diskas yra didelis, todėl vožtuvas neatsidaro arba atsidaro stipriai ir gali būti pažeistas.
Priemonės: Apdorokite flanšo plokštę pagal faktinį drugelio vožtuvo flanšo dydį.
Tabu 6
Statant pastato konstrukciją nėra rezervuotų skylių ir įterptųjų dalių arba rezervuotos skylės yra per mažos, o įterptosios dalys nėra pažymėtos.
Pasekmės: Statant šildymo ir sanitarijos projektus, pastato konstrukcija yra kaltuojama arba net nupjaunami įtempius laikantys plieniniai strypai, o tai turi įtakos pastato saugos rodikliams.
Priemonės: atidžiai susipažinti su šildymo ir santechnikos projekto konstrukciniais brėžiniais ir iniciatyviai bei sąžiningai bendradarbiauti su pastato konstrukcijos statytojais, kad būtų rezervuotos skylės ir įterptos dalys pagal vamzdžių, atramų ir pakabų montavimo poreikius. Konkrečiai atsižvelgti į projektavimo reikalavimus ir statybos specifikacijas.
Tabu 7
Suvirinant vamzdžius, vamzdžių laiptuotos jungtys po suderinimo nėra toje pačioje centrinėje linijoje, nepaliekamas tarpas suderinimui, storasieniai vamzdžiai nėra nuožulnūs, o suvirinimo siūlės plotis ir aukštis neatitinka konstrukcinių specifikacijų reikalavimų.
Pasekmės: Vamzdžių jungčių netikslus sujungimas tiesiogiai veikia suvirinimo kokybę ir vizualinę kokybę. Jei tarp jungčių nėra tarpo, storasienių vamzdžių nėra nuožulnumo, o suvirinimo siūlės plotis ir aukštis neatitinka reikalavimų, suvirinimas neatitiks stiprumo reikalavimų.
Priemonės: Suvirinus vamzdžių jungtis, vamzdžiai negali būti išlygiuoti ir turi būti vienoje centrinėje linijoje; jungtyse turi būti palikti tarpai; storasieniai vamzdžiai turi būti nupjauti. Be to, suvirinimo siūlės plotis ir aukštis turi būti suvirinti pagal specifikacijas.
Tabu 8
Vamzdynai tiesiogiai užkasami užšalusiame ir neapdorotame birioje žemėje, o vamzdynų atramų atstumai ir vieta yra netinkami, naudojamos net sausai koduotos plytos.
Pasekmės: Dėl nestabilios atramos vamzdynas buvo pažeistas plūkiant užpylimo gruntą, todėl reikėjo atlikti pakartotinius darbus ir remontą.
Priemonės: Vamzdžiai neturi būti užkasti įšalusiame arba neapdorotame puriame grunte. Atstumas tarp atramų turi atitikti statybos specifikacijų reikalavimus. Atraminės plokštės turi būti tvirtos, ypač vamzdžių jungtys, kurios neturėtų atlaikyti šlyties jėgos. Plytų atramos turi būti mūrijamos iš cemento skiedinio, kad būtų užtikrintas vientisumas ir tvirtumas.
Tabu 9
Vamzdžių atramoms tvirtinti naudojami išsiplėtimo varžtai yra pagaminti iš prastesnės medžiagos, išsiplėtimo varžtų įdėjimo skylės yra per didelės arba išsiplėtimo varžtai montuojami ant plytų sienų ar net lengvų sienų.
Pasekmės: Vamzdžių atramos atsilaisvina, o vamzdžiai deformuojasi arba net nukrenta.
Priemonės: Išsiplečiantiems varžtams turi būti parinkti tinkami gaminiai. Prireikus bandymams atlikti turėtų būti imami mėginiai. Išsiplečiančių varžtų montavimo skylės skersmuo neturėtų būti 2 mm didesnis už išorinį išsiplečiančių varžtų skersmenį. Išsiplečiantys varžtai turėtų būti naudojami betoninėse konstrukcijose.
Tabu 10
Vamzdžio jungties flanšas ir tarpinė nėra pakankamai tvirti, o jungiamieji varžtai yra trumpi arba plono skersmens. Šildymo vamzdžiams naudojamos guminės pagalvėlės, šalto vandens vamzdžiams – dvigubo sluoksnio arba nuožulnios pagalvėlės.flanšo pagalvėlės išsikiša į vamzdžius.
Pasekmės: Flanšo jungtis nėra sandari arba netgi pažeista, todėl atsiranda nuotėkis. Flanšo tarpinė išsikiša į vamzdį ir padidina srauto pasipriešinimą.
Priemonės: Vamzdžių flanšai ir tarpinės turi atitikti vamzdyno projektinio darbinio slėgio reikalavimus.
Šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžių flanšams turėtų būti naudojami guminiai asbesto įdėklai; vandens tiekimo ir drenažo vamzdžių flanšams – guminiai įdėklai.
Flanšo tarpinė neturi kyšoti į vamzdį, o jos išorinis apskritimas turi siekti flanšo varžto angą. Flanšo viduryje negalima dėti nuožulnių pagalvėlių ar kelių pagalvėlių. Flanšą jungiančio varžto skersmuo turi būti mažesnis nei 2 mm už flanšo plokštės angos skersmenį. Iš veržlės išsikišusio varžto strypo ilgis turi būti 1/2 veržlės storio.
Įrašo laikas: 2023 m. rugsėjo 15 d.